Kurioje Baltijos šalyje vaikai – laimingiausi?

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje. Tokius rezultatus parodė Baltijos šalyse atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 vaikų. Tyrimas suteikė galimybę patiems vaikams išsakyti savo nuomonę apie jų gyvenimą – materialinę gerovę, mokyklą, būstą ir gyvenamąją aplinką, santykius su tėvais ir bendraamžiais, sveikatą ir rizikingą elgesį (patyčios, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, bendroji sveikata).

 Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos vaikai prasčiau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje vertina ir savo santykius su bendraamžiais, dažniau jaučiasi pavargę mokykloje ir dažniau patyria patyčias. Daugiau nei pusė visų tyrime dalyvavusių vaikų visose trijose šalyse nurodė, kad jie dažnai arba nuolat jaučiasi pavargę mokykloje arba per daug apkrauti (Lietuvoje – 65% tyrime dalyvavusių vaikų). Bendrai, tyrimas parodė, kad apie ketvirtadalis – penktadalis vaikų susiduria su tam tikromis problemomis mokykloje arba nesijaučia čia gerai. Vaikai minėjo ir tai, kad jiems nepakanka laiko jų pomėgiams ir laisvalaikio užsiėmimams.

Vaikų gyvenamoji aplinka prasčiausiai įvertinta Latvijoje – apie 14% vaikų gyvena būste, kuriame trūksta dušo arba vonios, 13% turi tik lauko tualetą, 57% vaikų neturi atskiro kambario arba dalinasi kambariu su suaugusiuoju ar daugiau nei su vienu kitu vaiku (Lietuvoje ir Estijoje šis skaičius siekia atitinkamai 40% ir 23%). Tačiau patys vaikai, vertindami savo gyvenamąjį būstą, buvo pozityvūs – didžioji dauguma nurodė, kad jie jaučiasi patenkinti ta aplinka, kurioje gyvena.

Apie 1 iš 10 vaikų Latvijoje ir 1 iš 5 vaikų Lietuvoje nurodė, kad turi prastus santykius su savo bendraamžiais, kai tuo tarpu Estijoje tokių vaikų buvo tik 7%. Net 25% Latvijoje ir 28% Lietuvoje nurodė, kad neturi draugų ar pažįstamų, su kuriais galėtų leisti laisvą laiką – Estijoje tokių vaikų skaičius siekė 18%. Santykiai su tėvais taip pat geriausiai įvertinti Estijoje, o Latvijoje ir Lietuvoje 1 iš 5 vaikų nurodė, kad jie susiduria su įvairiais neigiamais reiškiniais santykiuose su tėvais – dažniau pykstasi su jais arba dažniau yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, tėvai praleidžia su jais mažiau laiko arba rečiau išklauso ir atsižvelgia į jų nuomonę.

Vertinama, kad geresni Estijos rodikliai gali būti susiję ir su tuo, kad pastaraisiais metais Estija didelį dėmesį skyrė šeimos politikos stiprinimui. Estijos strateginiame dokumente „Vaikų ir šeimų strategija 2012-2020“ orientuojamasi į vaiko ir šeimos politiką, grįstą žiniomis ir įrodymais, didelis dėmesys skiriamas pozityviai tėvystei ir kuo didesnei paramai tėvams, kurios tikslas – padėti auginti vaikus ir būti tėvais, ir tokiu būdu, investuoti į vaikų gyvenimo kokybę ir ateitį. Taip pat, nurodoma, kad šeimų palaikymas turi apimti ir vyrų bei moterų vienodas galimybes derinti darbą, šeimą ir asmeninį gyvenimą, siekiant kurti kiekvieno šeimos nario poreikius atitinkantį kokybišką kasdienį gyvenimą. Šiems tikslams pasiekti Estija, be kita ko, yra įsigijusi ir taiko eilę tarptautinių pripažintų programų, skirtų pozityvios tėvystės ugdymui, vaikų su elgesio sutrikimais gydymui, vaikų elgesio valdymui, kt.

Tyrimo pagalba taip pat buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena šalis turi nuolat vertinti vaikų gerovę, t.y., sąlygas, kurios šalyje sudarytos vaiko fizinei, psichinei, emocinei, dvasinei raidai. Pasauliniu mastu yra naudojami įvairūs instrumentai, indikatoriai ir stebėsenos mechanizmai, kurie leidžia įvertinti vaikų gerovę, išklausant ir pačių vaikų nuomonę. Tačiau Baltijos šalyse iki šiol didžiausias dėmesys yra skiriamas statistiniams duomenims ir tik labai ribotai – kokybiniams duomenims, kurie matuotų vaikų pasitenkinimą gyvenimu ir jų nuomonę apie skirtingas sritis, susijusias su jų gyvenimu.

Tyrimas vykdytas 2016 m. gegužės – 2017 m. gegužės mėn., tarptautinio projekto „Vaikų gerovė Baltijos šalyse“ rėmuose, kurį įgyvendino trijų Baltijos šalių nevyriausybinės organizacijos – The Latvian Child Welfare Network (Latvija), Child Advocacy Chamber (Estija) ir Žiburio Fondas (Lietuva). Pilną tyrimo ataskaitos tekstą (anglų kalba) rasite ČIA.

Daugiau informacijos:
Kristina Stepanova
Tel. +370 610 43 648
El. p. kristina [at] ziburio-fondas [dot] lt