Jauni žmonės apie savo gyvenimą: kas džiugina ir kas kelia nerimą jaunimui Lietuvoje?

2019 metais užbaigėme vykdyti vieną iš savo projektų – tai kartu su mūsų partneriais iš Estijos ir Latvijos vykdytas Erasmus+ programos Veiklaus jaunimo strateginės partnerystės projektas „Jaunų žmonių gyvenimo kokybė Baltijos šalyse“ ((Re)searching for quality of life of young people in Baltics). Projekto metu, be kita ko, buvo parengtas jaunų žmonių gyvenimo gerovės stebėsenos rodiklių rinkinys, skirtas nuolat vertinti jaunimo gerovę valstybėje. Rodiklių rinkinys apima 8 svarbiausias jaunų žmonių gyvenimo sritis – tai 1) bendrieji duomenys apie jaunimą; 2) šeima ir bendraamžiai; 3) švietimas ir mokymas; 4) materialinė gerovė; 5) būstas ir aplinka; 6) darbas ir verslumas; 7) dalyvavimas; 8) sveikata ir rizikinga elgsena.

Jaunų žmonių gerovė yra vienas iš aktualiausių klausimų kiekvienai visuomenei – nuo to, kokiomis sąlygomis auga vaikai ir jauni žmonės priklauso kiekvienos valstybės ateitis. Jaunų žmonių gerovė turi būti vertinama kompleksiškai, apimant materialines, emocines ir socialines jaunimo gyvenimo sąlygas. Taip pat, gerovės vertinimas turi orientuotis tiek į dabartinę jaunų žmonių situaciją, tiek į ateities perspektyvas, o taip pat apimti ir objektyvius (pavyzdžiui, statistinius duomenis), ir subjektyvius rodiklius (t.y., kaip patys jauni žmonės vertina savo gyvenimą). Būtent tam, kad įvertinti subjektyvų jaunų žmonių gerovės suvokimą buvo atlikta apklausa, kurios metu jauni žmonės galėjo pasisakyti apie visas ankščiau paminėtas savo gyvenimo sritis.

Apklausos tikslas – įvertinti 15-25 metų jaunų žmonių gyvenimo kokybę skirtingose jų gyvenimo srityse. Apklausa buvo vykdoma naudojant klausimyną, kuris remiasi projekto metu parengtu jaunimo gerovės stebėsenos rodiklių rinkiniu. Apklausa atlikta trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kadangi projektas ir jo veiklos – pilotinės, tikslas buvo apklausti nedidelį skaičių jaunų žmonių – ne mažiau nei po 150 jaunų žmonių kiekvienoje Baltijos šalyje, dalyvaujančioje projekte. Tačiau pavyko pasiekti daug didesnį jaunų žmonių skaičių – Lietuvoje apklausoje dalyvavo 887 jauni žmonės, Latvijoje – 1005, o Estijoje – 485.

Tikslinė apklausos grupė – 15-25 metų jauni žmonės. Tokia amžiaus grupė pasirinkta atsižvelgiant į teisinį jaunimo politikos reguliavimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Lietuvoje pagal galiojančius įstatymus, jaunas asmuo yra nuo 14 iki 29 metų, Latvijoje – nuo 13 iki 25 metų, o Estijoje – nuo 7 iki 26 metų. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus, buvo priimtas sprendimas apklausos tiksline grupe laikyti jaunus žmones nuo 15 iki 25 metų.

Ką gi parodė apklausa? Pagrindiniai gauti duomenys rodo, kad jauni žmonės Lietuvoje:

  • pakankamai gerai vertina bendrą pasitenkinimą savo gyvenimu, ypatingai tokiose srityse kaip: sveikata, galimybė dalyvauti įvairiuose renginiuose, santykiai su šeimos nariais, galimybės leisti laiką su savo draugais.
  • Tačiau jauni žmonės nėra patenkinti savo pajamomis, ir didžioji dalis apklaustų jaunų žmonių skeptiškai vertina savo galimybes pasiekti finansinę, materialinę sėkmę ateityje.
  • Nerimą kelia ir tai, kad pakankamai aukšta dalis jaunų žmonių nurodė, kad jie neturi jokių arba turi mažai galimybių kreiptis pagalbos tais atvejais, kai susiduria su gyvenimo iššūkiais, sudėtingomis situacijomis.
  • Viena iš sričių, kurioje pastebimas mažesnis jaunų žmonių pasitenkinimas nei kitose srityse yra jaunų žmonių dalyvavimas, ypatingai susijęs su sprendimų priėmimais. Nors jauni žmonės jaučiasi galintys išsakyti savo nuomonę šeimoje, kitose aplinkose, tačiau jie mano, kad tai neturi jokio poveikio galutiniams sprendimams. Tai leidžia daryti prielaidą, kad nepaisant to, kad jauni žmonės gali laisvai reikšti savo nuomonę, į ją retai atsižvelgiama priimant sprendimus.
  • Neigiamai jauni žmonės visose amžiaus grupėse vertina savo galimybes dalyvauti politinių organizacijų ir politinių partijų veikloje. Jaunų žmonių dalyvavimas šioje srityje yra žemas, ypatingai palyginus su kitomis veiklomis, kaip pavyzdžiui, savanorystė ar dalyvavimas jaunimo organizacijų veikloje.
  • Apklausos duomenys parodė ir tai, kad geriausiai savo gyvenimą ir atskiras jo sritis vertina jaunesnio amžiaus jaunimas (t.y., 15-16 metų jauni žmonės), o blogiausiai – vyresni jauni žmonės (t.y., 21-25 metų). Vyresnio amžiaus jaunimas prasčiau vertina savo galimybes pasiekti finansinę, materialinę gerovę, turėti sėkmingą gyvenimą, rasti tokį darbą, kurio norėtų, rasti bendraminčių savo mieste ir (ar) internete ir kt.
  • Apklausa taip pat parodė, kad vienas iš svarbiausių aspektų, susijusių su jaunų žmonių gerove yra tinkamos laisvalaikio sąlygos, galimybės pramogauti, užsiimti įdomia veikla, vietos, kur galima leisti laiką. Svarbus yra ir tinkamas dėmesys jauniems žmonėms – jų nuomonės išklausymas, įvairios paramos priemonės, įsidarbinimo galimybės.

Su pilna tyrimo ataskaitą kviečiame susipažinti ČIA!